Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos pozicija

SAM ir Soc. Apsaugos ir darbo ministerijai



Dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų pildymo ir išdavimo tvarkos


LBPGD kelis kartus kreipėsi raštu į VSDF prie SADM su konkrečiais pasiūlymais dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų (toliau – ENP) pildymo ir išdavimo tvarkos.

Atkreipiame dėmesį, kad du pagrindiniai draugijos siūlymai – dėl mokesčio už spausdinamą pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą įvedimą bei dėl teisės išduoti ENP kitiems asmenims (ne gydytojams ar GKK) – VSDF buvo atmesti, teigiant, kad galiojantys teisės aktai nenumato tokių galimybių, ir nepateikiant išsamesnio paaiškinimo, kodėl negalima keisti ENP išdavimo tvarkos, kurį yra parengta, bei kitų reikiamų teisės aktų.

Esame įsitikinę, kad EPTS turi visų pirma tenkinti ne tik VSDF, bet pagrindinių šios sistemos vartotojų – ASPĮ bei gydytojų – interesus. EPTS privalo tapti ne papildomu kliuviniu, bet realiai gydytojo praktiką lengvinančia priemone.

Todėl prašome dar kartą išnagrinėti argumentus, kodėl reikalinga įgyvendinti mūsų siūlomus pakeitimus ir kokią jie duotų naudą.
Privalumai, suteikus teisę ASPĮ imti nustatyto dydžio mokestį už spausdinamą pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą:

1. ASPĮ, diegdamos EPTS bei bei spausdindamos popierinius pranešimus apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus, neišvengiamos patirs nemažų išlaidų. Bent dalį šių išlaidų galima būtų padengti pajamomis, gautomis minėtojo mokesčio dėka.

2. Kartu būtina įvesti mechanizmą, pagal kurį šį mokestį tiesiogiai ar netiesiogiai kompensuotų darbdavys. Tai būtų papildoma paskata darbdaviams, dar nesinaudojantiems EDAS, kuo greičiau pradėti tai daryti.

Suteikus teisę išduoti ENP kitiems asmenims (ne gydytojams ar GKK). Tai reiškia, kad gydytojas lieka atsakingas tik už nedarbingumo fakto konstatavimą ir jo pagrindimą medicinine prasme. O teisę „išduoti“ bei „pasirašyti“ pažymėjimą yra suteikiama asmeniui, turinčiam ASPĮ vadovybės įgaliojimą bei elektroninį parašą. Pastaruoju asmeniu gali būti ir pats gydytojas, tačiau neprivalomai. Atkreipiame dėmesį, kad LBPGD buvo VSDF pateikusi ir kryptis, kaip juridiškai bei teisiškai įgyvendinti pastarąjį siūlymą. Laukiama nauda akivaizdi:

1. Palengvės gydytojo darbas. Gydantis gydytojas daugiau laiko gali skirti savo tiesioginiam darbui – pacientų sveikatos problemų sprendimui, tad konsultacija neabejotinai tampa kokybiškesnė. Taip pat tai būtų vienas pirmųjų žingsnių, leisiančių nors iš dalies atlaisvinti gydytoją nuo prievolės vykdyti jam nebūdingas socialinių paslaugų teikėjo funkcijas.

2. Pagerės nedarbingumo kontrolė. Už teisingą ENP išdavimą būtų atsakingas vienas žmogus, kuris, esant reikalui, pvz., nedarbingumo trukmei priartėjus prie maksimalios leidžiamos, informuotų gydantį gydytoją, kuris laiku imsis atitinkamų priemonių.

3. Mažesni finansiniai kaštai. EPTS pilnaverčiam įgyvendimui įstaigos lygmenyje užteks vienos kompiuterizuotos darbo vietos (su Interneto prieiga) ir vieno elektroninio parašo paskirtajam atsakingam asmeniui.

4. Mažiau sumaišties didelėse ASPĮ, turinčiuose kabinetus, kuriuose užpildomi dabartiniai nedarbingumo pažymėjimų blankai. Šie kabinetai, pertvarkius jų veiklą pagal EPTS reikalavimus bei išmokius darbuotojus (-ją), ir toliau galėtų sėkmingai tęsti savo funkciją.

Prašome apsvarstyti šiuos, mūsų nuomone, racionalius pasiūlymus bei inicijuoti atitinkamų teisės aktų pataisas bei techninių sprendimų įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu mūsų siūlymams nepritariate, prašome tokią nuostatą argumentuotai pagrįsti.

Prireikus, LBPGD atstovai yra pasiruošę asmeniškai susitikti su atsakingais institucijų darbuotojai ir pateikti papildomus paaiškinimus.